Šiemet minime 150-ąsias Vydūno gimimo metines

Informacija

Peržiūros: 2097

„Mokytojas turi žengti pirm visų mokinių ir, tikslą rodydamas, kelią jiems tiesti, nepančioti, bet juos atvesti, guvinti.“

Vydūnas

Balandžio 12 dieną grupė Nevarėnų pagrindinės mokyklos mokinių lankėsi Kintuose, kur buvusioje pirmojoje parapinėje mokykloje įsikūręs Vydūno kultūros centras. Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018 metai Seimo paskelbti Vydūno metais. Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, aukščiausia vertybe laikė žmoniškumą, o savo įvairialype veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės laisva.

Įžengę į muziejų, išvydome daugybę nuotraukų, iš kurių į mus šviesiu filosofišku žvilgsniu žvelgė ilgaplaukis vyras... Baigęs seminariją, dvidešimtmetis Vilhelmas Storosta mokytojavo Kintų pradinėje mokykloje, vedė Klarą Fiulhazę. Nuo 1892 m. dirbo mokytoju Tilžės berniukų mokykloje. Gyvendamas Kintuose įstengė pažaboti džiovą, tais laikais nepagydomą ligą, kuri nusinešė daug jaunų gyvybių, – tapo vegetaras, išmoko rūpintis sielos ir kūno sveikata. Savo patirtį apibendrino knygoje Sveikata, jaunumas, grožė (1928). Vydūnas pasižymėjo plačia erudicija, dėstė vokiečių, anglų, prancūzų, lietuvių kalbas, geografiją, istoriją, kūno kultūrą.

Tuometiniame Klaipėdos krašte buvo nuosekliai vykdoma germanizacijos politika. Vydūnas visą gyvenimą paskyrė lietuvių, pirmiausia gyvenusių Mažojoje Lietuvoje, tautinės savimonės žadinimui ir ugdymui. Apsisprendimą paskirti gyvenimą tautinei veiklai skatino ir Jono Basanavičiaus „Aušroje“ išspausdinti straipsniai. „Mes galime doroje milžinais pastoti“ – rašė Vydūnas.

Jau išėjęs į pensiją, rašytojas tęsė savo švietėjišką veiklą, savo idėjomis patraukdamas jaunimą: dėstė literatūrą Telšių gimnazijoje, mokytojavo Palangoje. Jis žinomas ir kaip chorinės veiklos organizatorius, nuo 1895 m., pradėjęs diriguoti jau dešimtmetį veikusios kultūros draugijos „Birutė“ chorui. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų ir istoriografinių darbų. 

Mirė Vokietijoje 1953 - aisiais, sulaukęs garbaus amžiaus, o atgavus nepriklausomybę buvo parvežtas į Lietuvą ir palaidotas šalia Rambyno kalno, kurį taip mėgo.

Mokiniams buvo įdomu ne tik susipažinti su Vydūno biografija, apžiūrėti ekspoziciją, bet ir patiems parašyti plunksna žymaus žmogaus mintis taip, kaip buvo rašyta prieš 150 metų. Viena iš žinomiausių citatų: „Kokios žmogaus mintys, toks jo gyvenimas ir jo likimas.“

Straipsnelį noriu baigti dešimtokės Monikos Pagojutės nurašytu Vydūno tekstu, kuris puikiai tinka ir mums. Rašyba – originali, vydūniška.

Esmi

Esmi augsta sviesos esibė

Tave zmogumi ir vadinu

Iskeles galva zengti galiu

Skaisti sirdis, giedra dvasia

Man svaiginama ir nėra

Nei geidulio, nei alkoholio.

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Ciparienė

01/21