Įspūdžiai iš edukacinės kelionės – stažuotės Norvegijoje

Informacija

Autorius Jolanta Bružienė

Peržiūros: 4157

Gegužės 5 – 9 d. dalyvavau Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kvalifikacijos tobulinimo programos „Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema Norvegijoje“ edukacinėje kelionėje – stažuotėje. Dvylikai mokytojų iš visos Lietuvos buvo sudaryta galimybė iš arčiau susipažinti su Norvegijos švietimo sistema, pedagogų ruošimu, mokyklų darbo ypatumais, mokinių žinių vertinimu ir įsivertinimu. Stažuotės metu lankėmės Oslo universitetiniame koledže, kuriame profesorė Kristin Merete Bugge supažindino su Norvegijos švietimo sistema. Ji sudaryta iš šešių pakopų ir orientuota į profesinį mokinių rengimą.

   Oslo universiteto Edukologijos fakultete susitikę su Merete Foinum išklausėme du pranešimus: „Pedagogų rengimas Norvegijoje“ ir „Mokinių pasiekimų vertinimo rodikliai“. Norvegijos mokyklose, skirtingose ugdymo pakopose dirba skirtingo pedagoginio išsilavinimo mokytojai: pradinėje mokykloje – baigę koledžo studijų programas, žemesniojoje vidurinio ugdymo pakopoje – universitetinį bakalaurą, o aukštesniojoje – universitetinį magistro išsilavinimą turintys pedagogai. Lyginant mokinių vertinimo ir įsivertinimo sistemas Norvegijoje ir Lietuvoje yra ir panašumų, ir skirtumų. Be pažymių vertinami tik pradinio mokymo pakopos mokiniai iki 7 klasės. Nuo 8 klasės mokiniai vertinami šešiabale sistema. Pagal nacionalinę švietimo strategiją pasiekimų vertinimas turi pabrėžti individualius gabumus, skatinti mokymosi procesą, suteikti grįžtamąjį ryšį. Mokiniai aktyviai dalyvauja įsivertindami savo darbus, kompetencijas ir akademines žinias.

   Norvegijos švietimo asociacijos atstovai Nina Nordvik ir Marianne Lokholm supažindino su pedagogų profesinio tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarka. Norvegijoje mokytojų kvalifikacinių kategorijų nėra. Bet kolegos norvegai susidomėję klausėsi apie mokytojų kvalifikacines kategorijas Lietuvoje.

   Lankydamiesi mokyklose pastebėjome, kad labai daug dėmesio skiriama santykių, gerovės ir palankios atmosferos klasėse kūrimui. Mokyklose vadovaujamasi šūkiu, kad visi mokiniai turėtų norėti eiti į mokyklą kiekvieną dieną. Kiekvienas mokinys, pradėjęs lankyti atitinkamą mokyklos pakopą, gauna kompiuterį, o baigęs – jį pasiima. Taip skatinamas mokinių atsakingumas ir sąmoningumas.

   Lankantis Drameno Assiden Vidergaende mokykloje labiausiai pradžiugino ir nustebino tai, kad apie mokyklą pasakojo dabar ten besimokantys lietuvių išeivių vaikai. Labai smagu buvo girdėti puikius mokytojų atsiliepimus apie iš Lietuvos atvykusius mokinius. Vakarais susėdę diskutuodavome, aptardavome, lygindavome Lietuvos ir Norvegijos švietimo sistemų panašumus ir skirtumus. Sukauptą patirtį panaudosiu savo darbe.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Jolanta Bružienė

01/11