Pamoka senoje sodyboje

Informacija

Autorius Audronė Ciparienė

Peržiūros: 2500

   Lapkričio 15 dieną Nevarėnų pagrindinės mokyklos septintokai kartu su mokytojomis dalyvavo netradicinėje integruotoje istorijos ir lietuvių kalbos pamokoje „Senovės lietuvių buitis ir kasdienybė.“ Jie turėjo galimybę aplankyti Elenos Mažeikienės etnografinę sodybą – muziejų ir pasidomėti senelių ir prosenelių gyvenimu.

Etnografinėje sodyboje mus pasitiko pati Elena Mažeikienė, ilgametė kraštotyros projektų vadovė. Savo iniciatyva Tučiuose, prosenolių sodyboje, moteris įsteigė neformalų muziejų, kuriame galima susipažinti su senovės žemaičių gyvenimu, buitimi, amatais, papročiais, šventėmis ir virtuvės rakandais. Mokiniams buvo smalsu, kokiems buities darbams atlikti galėjo būti naudojamas kočėlas arba ką reiškia žodžiai „kočiuotė kočielu“. Jie sužinojo, kas buvo laikoma kamaroje, kaip buvo šildomos patalpos, kokius buities darbus kasdien turėdavo atlikti žmonės.

Kas mokiniams padarė didžiausią įspūdį? Žinoma, pati sodybos šeimininkė, puiki pasakotoja, prisipažinusi, kad ir seniau mokiniai mokyklose krėsdavo įvairias, dažniausiai nepiktas, išdaigas. Kita vertus, šių dienų mokiniams, įnikusiems į skaitmenines technologijas, buvo nuostabu sužinoti, kad jų protėviai gyveno mažose trobelėse be patogumų, kasdien sunkiai dirbo, bet sugebėjo išlikti dori, darbštūs, kūrybingi...

Tai gražiai atsispindėjo septintokų sukurtose pastraipose: „ Aš neįsivaizduoju , kaip galima gyventi be elektros, be patogumų, dūmus išleidžiant pro langus, man didžiausią įspūdį paliko suknelė, sudurstyta iš senų marškinių skiaučių, kokie taupūs buvo senieji žmonės, kaip jie mokėjo gyventi, beveik neturėdami pinigų, namuose, vietoje medinių grindų, būdavo molinė asla, ir tos senos fotografijos...“

Dėkojame mielai Elenai Mažeikienei už nuoširdumą, kurį mokiniai ir pajuto, ir įvertino. Pamoka, įvykusi ne su vadovėliu rankose, o tarsi atsukus laiko ratą šimtmečiu atgal...

Lietuvių kalbos mokytoja  Audronė Ciparienė